Autentiška močiutės burokėlių mišrainė žiemai pagal senąjį lietuvišką receptą. Ruošiama be acto, tik su natūraliu rauginimu. Tradicinis lietuvių šeimininkių receptas, perduodamas iš kartos į kartą. Puikus užkandis prie bulvių ar mėsos.
30min
Lengvas
Gruodžio 1, 2025 • 5 min

Šis receptas skiriasi nuo modernių variantų tuo, kad ruošiamas pagal senovinį metodą - burokėliai nevirti, o dedami žali ir raugsta kartu su morkomis bei svogūnais. Tokia mišrainė išlaiko vitaminus ir mineralus, o natūralus rauginimo procesas praturtina produktą naudingomis bakterijomis. Kaimo šeimininkės šią mišrainę ruošdavo rudenį, kai nuimamas derlius, ir laikydavo rūsyje visą žiemą. Mišrainė puikiai dera prie virtų bulvių su spirgučiais, su mėsos kotletais ar tiesiog ant juodos duonos su sviestu. Receptas paprastas, bet reikalauja kantrybės - reikia leisti laikui padaryti savo darbą. Svarbu naudoti tik natūralią jūros druską ir geros kokybės daržoves. Močiutė visuomet sakydavo: "Gera mišrainė - tai ne tik maistas, bet ir šeimos istorija, kurią perduodame savo vaikams ir anūkams." Šis receptas tikrai verta vietos jūsų žiemos atsargose.
6
asmenims
Rinkitės tamsiai raudonos spalvos, vidutinio dydžio burokėlius – jie sultingiausi ir skaniausi. Senelė sakydavo: "Geras burokėlis turi būti tvirtas kaip akmuo, be žirnelių ir tuščių vietų." Vengti per didelių burokėlių – jie būna mažiau saldūs. Tikra močiutės paslaptis – rauginti ne šaldytuve, o rūsyje arba vėsioje klėtyje, kur temperatūra apie 15-18 laipsnių. Taip mišrainė raugsta tolygiai ir įgyja tikrą, gilų skonį. Kaime mišrainę laikydavo medinėse statinaitėse, bet stiklainiai taip pat puikiai tinka. Nenaudokite jokių egzotiškų prieskonių – tik lauro lapai, juodieji pipirai ir garstyčių sėklos. Kai kurios šeimininkės dar pridėdavo saujelę razinos "saldumui", o kitos – skiltelę česnako "stiprumui". Bet pagrindinė taisyklė – nedėti per daug, tegul burokėliai išsaugo savo natūralų skonį. Močiutė patikrinti mišrainę visuomet ragaudavo – reikia, kad būtų maloniai rūgštelėję, ne per aštriai. Spalva turi būti gražiai rausva, daržovės traškios, o skystis šiek tiek drumstesnis. Jei viršuje atsirado putos – tai normalus rauginimo procesas, tiesiog nuimkit jas šaukštu. Kai mišrainė pasiekia norimą skonį – laikas kelti į šaltą vietą.
01
Burokėlius kruopščiai nuplaukite šepetėliu po tekančiu vandeniu, nulupkite ir sutarkuokite stambia tarka arba supjaustykite plonais griežinėliais. Močiutės visuomet sakydavo, kad burokėlius reikia tarkuoti rankomis - taip išlaiko sultis ir skonį.
02
Morkas nuskuskite, nuplaukite ir taip pat sutarkuokite stambia tarka. Svogūnus nulupkite ir supjaustykite pusžiedžiais arba griežinėliais - kaip mėgstate, bet ne per smulkiai, kad išlaikytų formą rauginant.
03
Dideliame dubenyje sumaišykite tarkuotus burokėlius, morkas ir svogūnus. Gerai viską išmaišykite rankomis, šiek tiek paspausdami, kad daržovės pradėtų leisti sultis. Pridėkite druską ir cukrų, vėl gerai išmaišykite.
04
Paruoškite vieną 2 litrų stiklainį arba du 1 litro stiklainius. Ant kiekvieno stiklainio dugno sudėkite lauro lapus, pipirų žirneliais ir garstyčių sėklas. Tai močiutės paslaptis - prieskoniai turi būti ir dugne, ir viršuje.
05
Daržovių mišinį sandariai sudėkite į stiklainį (-ius), kas 3-4 cm sluoksnį gerai suspausdami medine karote. Tarp sluoksnių vėl barsykite po truputį prieskonių. Viršuje taip pat užberkite prieskonių ir lauro lapus.
06
Paruoškite sūrymą - į šaltą virintą vandenį ištirpinkite likusią druską ir cukrų. Supilkite sūrymą į stiklainį (-ius) taip, kad visiškai padengtų daržoves. Uždenkite dangteliu, bet nesukite sandariai - turi išeiti rauginimo dujos.
07
Palikite kambario temperatūroje 5-7 dienas, kasdien pašalindami susidarančią putą. Kai mišrainė įgauna gražią raustelėją spalvą ir maloniai rūgštų skonį, sandariai užsukite ir laikykite šaldytuve.
Kalorijos
240 kcal
Baltymai
8g
Angliavandeniai
53g
Riebalai
1g