Baltymai yra didelės molekulės, sudarytos iš aminorūgščių, kurios susijungia tarpusavyje peptidiniais ryšiais. Jie yra atsakingi už daugelį biologinių procesų, įskaitant ląstelių struktūros palaikymą ir fermentų gamybą. Be baltymų nebūtų įmanoma daugybė organizmo funkcijų, nes jie yra atsakingi už hormonų, fermentų, antikūnų ir kitų svarbių molekulių sintezę.
Be savo struktūrinės funkcijos, baltymai taip pat veikia kaip energijos šaltinis, kai organizmui trūksta angliavandenių ir riebalų. Jie padeda atstatyti raumenų audinius, ypač po fizinio krūvio. Taip pat baltymai padeda palaikyti tinkamą imuninės sistemos veiklą.
Baltymus galima gauti tiek iš gyvūninės, tiek iš augalinės kilmės produktų. Gyvūninės kilmės baltymai (mėsa, žuvis, pieno produktai) paprastai turi visų esminių aminorūgščių, tuo tarpu augalinės kilmės baltymams dažnai trūksta vienos ar daugiau esminių aminorūgščių. Vis dėlto, įvairi augalinė mityba gali suteikti visų reikalingų aminorūgščių.
Sportininkams ir aktyviems žmonėms baltymai yra ypač svarbūs, nes jie padeda atstatyti ir auginti raumenų audinius. Po intensyvių treniruočių baltymai padeda atstatyti raumenų pažeidimus ir skatina naujų raumenų skaidulų formavimąsi, kas tiesiogiai prisideda prie raumenų augimo.
Daugelis sportininkų naudoja baltymų papildus, kad užtikrintų pakankamą baltymų kiekį. Populiariausi papildai yra išrūgų baltymai, sojų baltymai ir kazeinas. Šie papildai yra patogus būdas greitai gauti didelį kiekį baltymų, ypač po treniruotės.
Svarbu nustatyti optimalų baltymų kiekį pagal individualius poreikius. Daugelis mitybos specialistų rekomenduoja suvartoti apie 1,2-2,2 gramus baltymų kilogramui kūno svorio per dieną, priklausomai nuo fizinio aktyvumo lygio. Tokiu būdu organizmas gaus pakankamai statybinių medžiagų raumenų atstatymui ir augimui.
Gyvūninės kilmės baltymai, tokie kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai ir pieno produktai, yra pilnaverčiai baltymai, turintys visas būtinas aminorūgštis. Šie baltymai yra lengviau įsisavinami organizmo ir dažnai laikomi geriausiu baltymų šaltiniu, ypač sportininkams.
Augalinės kilmės baltymai, esantys ankštiniuose augaluose, riešutuose, sėklose ir grūduose, taip pat gali būti svarbus baltymų šaltinis. Nors jie dažnai trūksta vienos ar daugiau esminių aminorūgščių, derinant įvairius augalinius baltymus (pvz., ryžius ir pupeles) galima gauti visas reikalingas aminorūgštis.
Kai kurie žmonės renkasi baltymų mišinius, kurie derina gyvūninius ir augalinius baltymus. Tokie mišiniai gali padėti subalansuoti aminorūgščių profilį ir užtikrinti, kad organizmas gautų viską, ko reikia optimaliai sveikatai ir raumenų augimui.
Baltymai yra svarbūs svorio valdymui, nes jie suteikia ilgalaikį sotumo jausmą ir gali sumažinti poreikį užkandžiauti. Tyrimai rodo, kad padidintas baltymų kiekis mityboje gali padėti sumažinti kūno svorį, ypač kartu su kitais sveikais gyvenimo būdo pokyčiais.
Nors per didelis raudonos mėsos vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia širdies ligų rizika, subalansuota mityba, kurioje yra pakankamai baltymų iš sveikų šaltinių, gali pagerinti širdies sveikatą. Ankštiniai augalai ir riešutai yra puikus baltymų šaltinis, kuris taip pat gali padėti sumažinti cholesterolio lygį.
Nors yra susirūpinimų, kad per didelis baltymų vartojimas gali pakenkti inkstams, tyrimai rodo, kad sveikiems žmonėms padidintas baltymų vartojimas neturi neigiamo poveikio inkstų funkcijai. Vis dėlto, žmonės, turintys inkstų ligų, turėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl tinkamo baltymų kiekio.
Baltymai yra svarbiausia maistinė medžiaga, negaunant pakankamai baltymų mirtume, todėl pradėjus planuoti mitybą reikia surinkti pakankamai baltymų, kad aprūpintumėme savo organizmą reikiamomis medžiagomis ir lieknėjimas būtų kelis kartus lengvesnis, palyginus su situacija, kai iš mitybos raciono negautumėte pakankamai baltymų.
Sėkmės